PLAUKŲ SLINKIMAS PERSIRGUS COVID – 19
Netikėtai pasaulį užklupusi koronaviruso (COVID-19) pandemija visiems sukėlė daug išgyvenimų bei streso. Nors neabejotinai išmokome tikėtis netikėčiausio, tačiau tiek ilgalaikė įtampa, tiek persirgimas šia liga daugumai nepraėjo be pasekmių.
Nors pasaulis vis daugiau sužino apie virusą bei būdus, kaip su juo kovoti, apie kai kuriuos po persirgimo pasireiškusius šalutinius poveikius pradedama kalbėti tik dabar. Vienas iš tokių – stipriai padidėjęs plaukų slinkimas, dar kitaip vadinamas telogeniniu plaukų slinkimu (lot. – telogen effluvium).
Žinia, kad plauko augimas yra skirstomas į 3 fazes:
- Augimo fazė (angl. – anagen)
- Nykimo fazė (angl. – catagen)
- Ramybės fazė (angl. – telogen)
Normaliu metu, apie 80 % žmogaus plaukų yra augimo fazėje, kuri trunka iki kelerių metų. Vėliau plaukas pereina į nykimo fazę (~15 % žmogaus plaukų), kuri trunka kelias savaites. Plaukas nebeauga, o folikulas po truputį juda link odos paviršiaus. Ramybės fazėje, trunkančioje keletą mėnesių, pradeda augti naujas plaukas, o senas iškrenta.
Kaip rašoma The Atlantic straipsnyje [1], bet koks stiprus fizinis ar emocinis stresas gali pastūmėti net 70% plaukų pereitį į telogeninę fazę! Pasak autorės, tai susiję su organizmo resursų panaudojimu svarbesnėms funkcijoms, nei plaukų augimas.
Tą patvirtina ir mūsų kalbinti dermatologai trichologai Rasa Aurelija Vankevičiūtė bei Tadas Raudonis:
RASA: Įprastai per dieną žmogus netenka nuo 100 iki 150 plaukų, kurie iškrenta plaukus liečiant, šukuojant, plaunant – toks išslenkančių plaukų kiekis yra normalus. Kai mūsų organizmo sistema funkcionuoja tvarkingai, ji užtikrina, jog plaukų slinkimas būtų kontroliuojamas, ir vienu metu kritimo fazę pasiektų ne daugiau 10 proc. plaukų. Organizmui patiriant fizinį, emocinį stresą, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, mitybai, susirgus, karščiuojant ar vartojant tam tikrus vaistus, plauko augimo ciklas yra sutrikdomas. Šie veiksniai lemia, jog sutrumpėja plauko augimas, plaukas auga lėčiau ir daug greičiau iškrenta. Taip vyksta ir persirgus COVID infekcija. Pandemijos metu išaugo į mus besikreipiančių pacientų skaičius, kuriems persirgus COVID infekcija pasireiškęs telogeninis plaukų slinkimas yra toks gausus, jog pradėjo matytis skalpo oda arba plaukų tankis sumažėjo per pusę ar net daugiau.
TADAS: Aiškinant labai supaprastintai, mums susirgus ir / arba patiriant didelį stresą, visi resursai organizme yra nukreipiami siekiant sveikatai atstatyti ar gyvybei gelbėti, o tokie „nesvarbūs“ elementai kaip plaukai lieka nuošalyje. Jiems trūkstant mitybinių medžiagų prasideda gana intensyvus plaukų slinkimas.
Be to, svarbu pabrėžti tai, kad telogeninis plaukų slinkimas gali apnuoginti ir kitas lėtines skalpo ligas, kurių simptomai prieš tai buvo beveik nepastebimi. Tokiais atvejais pacientai dažnai skundžiasi keletą mėnesių intensyviai slinkusiais plaukais, tačiau epizodui praėjus nematomas plaukų ataugimas. Kita problema – įvairios ūmios ligos gali išprovokuoti ir autoimunines organizmo reakcijas, viena iš jų – židininė alopecija, kuriai būdingi vienas ar keli židiniai su visiškai iškritusiais plaukais, o kartais – viso kūno plaukų netekimas.
Kaip pažymi Harvardo Medicinos Universiteto dermatologė ir epidemiologė bei COVID- 19 dermatologijos registro vyriausioji tyrėja Esther Freeman, pastebėta, kad net 22% hospitalizuotų pacientų pasireiškė telogeninis plaukų slinkimas [2].
Šis šalutinis poveikis paprastai pasireiškia praėjus dviejoms – dvylikai savaičių po persirgimo infekcija ir gali tęstis net iki devynių mėnesių, teigia dermatologas Alexis Young [3]. Dermatologės trichologės Rasos patirtis parodė, kad pastebėti padidėjusį plaukų slinkimą kartais prireikia net keturių mėnesių, o pats slinkimas iš ūmaus gali tapti lėtiniu (jei užsitęsia ilgiau nei keturis mėnesius).
Jos kolega Tadas priduria, kad „ne visiems pacientams po COVID infekcijos pradės slinkti plaukai. Ši problema būdinga maždaug trečdaliui pacientų ir nebūtinai susijusi su COVID sunkumu – tiek persirgus labai sunkia, tiek besimptome forma, galimas gana intensyvus plaukų slinkimas”.
Alexis Young taip pat pažymi, kad suaktyvėjęs plaukų slinkimas nėra vien tik COVID pasekmė – taip gali nutikti, kai organizmas veikiamas didelio kitos rūšies fizinio arba emocinio streso, tačiau net 79 % Didžiosios Britanijos trichologų instituto narių pranešė, kad susidūrė su padidėjusiu pacientų plaukų slinkimu būtent po persirgimo COVID infekcija.
Iš pateiktų tyrimų bei gydytojų patirčių galime daryti išvadą, kad padidėjęs plaukų slinkimas pasireiškia maždaug kas trečiam persirgusiajam koronavirusu ir gali paskatinti išslinkti net septyniasdešimt procentų plaukų!
Kaip žinome, didelis plaukų slinkimas gali sukelti ne tik psichologinį diskomfortą, bet dažnu atveju ir nepasitikėjimą savimi. Dar rimtesne priežastimi neignoruoti šios problemos tampa išaugusi tikimybė iššaukti kai kurias autoimunines organizmo reakcijas.
Taigi, ką daryti?
RASA: Norėdami apsisaugoti nuo plaukų slinkimo, turime vengti organizmo išsekimo ir skatinti jo atsistatymą. Tam gali padėti taisyklinga ir subalansuota mityba, miego ir poilsio režimas, maisto papildų – antioksidantų, mikroelementų vartojimas, plauką stiprinančių kosmetinių ant skalpo tepamų serumų, losjonų naudojimas. Tokios priemonės puikiai tinka prevencijai, siekiant apsaugoti plaukus nuo slinkimo ir gali būti pradėtos naudoti plaukų slinkimui dar neprasidėjus.
TADAS: Taip pat reikėtų nepamiršti ir žalingų įpročių – tiek alkoholio, tiek rūkymo. Su cigarečių dūmais įkvepiamas nikotinas sukelia periferinių kraujagyslių (t.y. esančių arti odos paviršiaus ir aplink plaukų folikulus) spazmą, dėl to audinių, tame tarpe ir plaukų folikulų, mityba suprastėja. Alkoholio poveikis panašus.
RASA: Viską reikia vertinti atsargiai – jei plaukų slinkimas tęsiasi ilgiau nei 4 mėnesius, jei skalpo srityje atsirado aiškiai išplikusių židinių arba slinkimas yra toks gausus, jog akivaizdžiai sumažėjo plaukų apimtis arba stebimas ilgai trunkantis plaukų augimo sulėtėjimas – tai ženklai, kurie signalizuoja, jog reikalinga gydytojo trichologo konsultacija, kurios metu – aptariama sveikatos būklė, atliekama plaukų ir skalpo odos apžiūra, ištyrimas, o įvertinus esamus simptomus, paskiriami reikalingi kraujo tyrimai arba kitų sričių gydytojų konsultacijos, sudaromas gydymo planas. Prevencinės priemonės tinka kasdieniam vartojimui ir plaukų slinkimo užkirtimui, tačiau jei tokiomis priemonėmis susitvarkyti nepavyksta, svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos.
Išgyvenantiems telogeninį plaukų slinkimą dermatologas Alexis Young pataria vartoti maisto papildus, stengtis sumažinti streso lygį bei pagerinti savo mitybą.
Taip pat svarbu naudoti švelnius, galvos odos ir plaukų nesausinančius šampūnus, rūpestingais masažais aktyvinti galvos odos kraujotaką (pasitelkiant serumus ar aliejus), nepešti plaukų bei juos tausoti (naudoti šilkines plaukų gumytes; miegoti ant šilko arba satino pagalvių užvalkalų; nakčiai plaukus rišti į aukštą laisvą kasą arba dėtis miego kepuraitę; sausinant plaukus jų netrinti bei naudoti mikropluošto rankšluostį). Nepamirškite saugančių galvos apdangalų (skarelių, kepurių arba skrybėlių su švelniais pamušalais) bei, kaip aukščiau minėjome, atsižvelgus į savo mitybą ir pasitarus su gydytoju, vartoti maisto papildus.
Net jei taikant mūsų aprašytus patarimus bei prevencines priemones pastebite, kad plaukų slinkimas užsitęsė arba išryškėjo kokios nors ligos požymiai, būtinai pasirodykite gydytojui dermatologui trichologui.
Už komentarus dėkojame Gydytojams dermatologams trichologams, atliekantiems plaukų persodinimo procedūras:
Rasa Aurelija Vankevičiūtė ir Tadas Raudonis
Daugiau naudingos informacijos apie plaukus, jų priežiūra bei ligas galite rasti gydytojų Instagram paskyroje @dermatologai
